Saulės elektrinė dažnai pristatoma kaip investicija, kuri po kelerių metų atsiperka, o vėliau pradeda taupyti šeimos pinigus. Tačiau ką iš tikrųjų reiškia tas „atsipirkimas“? Ar vieną dieną galima tiesiog pažymėti kalendoriuje ir pasakyti, kad nuo šiol visa pagaminta elektra yra grynasis pelnas? Praktikoje skaičiavimas šiek tiek sudėtingesnis, tačiau pagrindinis principas paprastas – lyginama pradinė investicija ir pinigai, kurių dėl nuosavos elektros gamybos nebereikia išleisti elektrai pirkti.
Vidutinis saulės elektrinės atsipirkimo laikas gali siekti apie 3–5 metus, tačiau konkrečiam namų ūkiui šis laikotarpis gali būti kitoks. Jį lemia elektrinės kaina, jos galia, valstybės parama, elektros vartojimas, stogo sąlygos ir tai, kiek pagamintos energijos žmogus sugeba panaudoti savo reikmėms.
Atsipirkimas prasideda nuo tinkamai parinktos galios
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad didesnė elektrinė visada atsipirks greičiau. Jeigu namų ūkis per metus sunaudoja palyginti nedaug elektros, pernelyg didelė elektrinė gali pagaminti daugiau energijos, nei racionalu.
Todėl elektrinės galią pirmiausia reikėtų derinti prie metinio vartojimo. Taip pat svarbu įvertinti ateities planus. Jeigu po metų ketinama įsigyti elektromobilį, įsirengti šilumos siurblį ar pradėti naudoti daugiau elektros, dabartinis suvartojimas nebūtinai parodo tikrąjį būsimos elektrinės poreikį.
Tinkamai parinkta elektrinė padeda pasiekti geresnį santykį tarp pradinės investicijos ir kiekvienais metais sutaupomos sumos.
Kiek energijos galima tikėtis pagaminti?
Gamybos rezultatas priklauso nuo modulių krypties, posvyrio kampo, šešėlių ir kitų aplinkos sąlygų. Palankiomis sąlygomis, kai moduliai įrengiami ant maždaug 30–40 laipsnių nuolydžio į pietus orientuoto stogo, 1 kW galios elektrinė per metus gali pagaminti apie 1000 kWh elektros energijos.
Tai reiškia, kad du vienodos galios įrenginiai nebūtinai pagamins vienodai. Vieno namo stogą gali dalį dienos šešėliuoti medis ar kaminas, kito stogas gali būti orientuotas rytų ir vakarų kryptimis. Todėl atsiperkamumą tiksliau skaičiuoti pagal konkretų objektą, o ne vien pagal elektrinės galią.
Kada galima sakyti, kad investicija jau atsipirko?
Paprastas pavyzdys: jei elektrinei įrengti po gautos kompensacijos išleidžiama tam tikra suma, o dėl jos kasmet sutaupoma po dalį ankstesnių išlaidų elektrai, investicija laikoma atsipirkusia tuomet, kai sukauptas sutaupymas prilygsta pradinei investicijai.
Būtent čia saulės energijos sistema pradeda kurti didžiausią ilgalaikę finansinę naudą – pagrindinė įrengimo investicija jau susigrąžinta, tačiau moduliai ir toliau gamina energiją.
Vis dėlto sąvoką „grynasis pelnas“ namų ūkyje reikėtų suprasti kaip sutaupytas išlaidas, o ne kaip garantuotas pajamas į banko sąskaitą. Net ir atsipirkus elektrinei gali likti naudojimosi elektros tinklais mokesčiai, priežiūros išlaidos ar kiti su sistema susiję kaštai.
Parama gali gerokai pakeisti skaičiavimą
Valstybės kompensacija sumažina sumą, kurią žmogui reikia padengti savo lėšomis. Kuo mažesnė pradinė investicija, tuo greičiau metinis sutaupymas ją padengia.
Tačiau vien dėl galimos paramos nereikėtų rinktis didesnės elektrinės, nei iš tikrųjų reikia. Ekonominį rezultatą vis tiek lemia tai, kiek energijos sistema pagamina ir kiek tos energijos namų ūkis gali naudingai panaudoti.
Dėl šios priežasties atsiperkamumo skaičiuoklėse vertinami keli rodikliai – būsimos elektrinės galia, preliminari jos kaina, metinė gamyba, valstybės parama ir prognozuojamas metinis sutaupymas.
Elektros kainos taip pat keičia atsipirkimo laiką
Kuo brangesnė elektra iš tinklo, tuo vertingesnė tampa kiekviena kilovatvalandė, kurią žmogus pasigamina pats. Jei elektros kainos sumažėja, elektrinės finansinis atsipirkimas gali ilgėti. Jei jos auga, investicija gali atsipirkti greičiau.
Todėl šiandien apskaičiuotas ketverių metų terminas nėra garantija, kad būtent tą dieną bus pasiekta tiksli atsipirkimo riba. Tai prognozė, paremta dabartinėmis sąlygomis ir vartojimo prielaidomis.
Kas vyksta po atsipirkimo?
Čia ir atsiranda pagrindinis ilgalaikės investicijos privalumas. Saulės moduliai skirti veikti gerokai ilgiau nei tipinis jų finansinio atsipirkimo laikotarpis. Nurodoma, kad vidutinė saulės elektrinės eksploatavimo trukmė gali siekti apie 25–30 metų.
Jeigu elektrinė atsiperka per pirmuosius kelerius metus, lieka dar daug metų, per kuriuos ji gali toliau mažinti elektros sąskaitas. Žinoma, laikui bėgant gali atsirasti priežiūros ar atskirų įrangos dalių atnaujinimo poreikis, todėl viso likusio laikotarpio nederėtų vadinti visiškai nemokama elektra.
Svarbiausia saulės elektrinę vertinti ne kaip trumpalaikį būdą uždirbti, o kaip ilgalaikę investiciją į mažesnes energijos sąnaudas. Tinkamai parinkta galia, palanki montavimo vieta ir realius poreikius atitinkantis projektas lemia kur kas daugiau nei vien patrauklus atsipirkimo skaičius reklamoje. Kai pradinė investicija susigrąžina, elektrinė nesustoja – ji ir toliau gamina energiją bei mažina namų ūkio išlaidas.











