Papilomos virusas, dar žinomas kaip žmogaus papilomos virusas (ŽPV), yra virusinė infekcija, kuri gali sukelti įvairias sveikatos problemas, įskaitant lytinius organus, odą ir kvėpavimo takus. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime viruso pobūdį, perdavimo būdus, simptomus, diagnostiką ir galimus gydymo metodus.
Kas yra papilomos virusas?
Žmogaus papilomos virusas yra didelė virusų grupė, apimanti daugiau nei 200 skirtingų tipų. Iš šių tipų maždaug 40 sukelia infekcijas, perduodamas lytiniu keliu, ir gali paveikti genitalijas, burną, gerklę ir analinę sritį. Ypač svarbūs yra tipai 16 ir 18, kurie yra susiję su įvairių rūšių vėžiu, įskaitant gimdos kaklelio vėžį.
Paplitusios infekcijos tipai
ŽPV yra klasifikuojamas į dvi pagrindines grupes:
1. **Žemos rizikos tipai** – Šie viruso tipai (pvz., 6 ir 11) dažnai sukelia odos ar genitalijų karpas, tačiau yra mažai tikėtina, kad sukels vėžį.
2. **Aukštos rizikos tipai** – Tokie kaip 16 ir 18, gali sukelti vėžio susirgimus, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžį ir kitus vėžinius susirgimus, tokius kaip analinis, gerklės ir burnos vėžys.
Kaip perduodamas papilomos virusas?
Perdavimo būdai
ŽPV daugiausia perduodamas per lytinį kontaktą. Tai gali būti:
– **Makšties seksas** – Tai dažniausias perdavimo būdas.
– **Analinis seksas** – Taip pat gali būti rizikos faktorius.
– **Oralinis seksas** – ŽPV gali būti perduodamas per oralinį kontaktą, sukeliantis burnos ar gerklės infekcijas.
Be lytinio kontakto, virusas taip pat gali plisti per tiesioginį kontaktą su infekuotomis odos sritimis arba karpas.
Rizikos veiksniai
Nors kiekvienas gali užsikrėsti ŽPV, tam tikri veiksniai gali padidinti riziką:
– **Ankstyvas lytinis gyvenimas** – Pirmasis seksas jauname amžiuje gali padidinti riziką.
– **Daugybė seksualinių partnerių** – Daugiau partnerių didina tikimybę užsikrėsti virusu.
– **Silpna imuninė sistema** – Asmenys su nusilpusia imunine sistema (pavyzdžiui, sergantys HIV) yra labiau linkę užsikrėsti ir patirti komplikacijas.
Papilomos viruso simptomai
Asimptominiai atvejai
Daugelis žmonių, užsikrėtusių ŽPV, gali niekada nepastebėti jokių simptomų. Virusas gali būti latentinis, todėl jis gali būti organizme, bet nesukelti jokių matomų požymių.
Karpos
Kai kurie ŽPV tipai sukelia odos ir genitalijų karpas, kurie gali pasireikšti:
– **Genitalijų karpos** – Tai mažos, mėsos spalvos arba tamsesnės, iškilios struktūros, kurios gali pasirodyti aplink genitalijas, išangę arba šlaunų vidinėje pusėje.
– **Paplotos karpos** – Dažnai atsiranda ant veido, rankų ar pėdų.
Vėžinės ligos
Aukštos rizikos ŽPV tipai gali sukelti lėtines infekcijas, kurios gali virsti vėžiu. Gimdos kaklelio vėžys yra labiausiai paplitusi su šiuo virusu susijusi onkologinė liga. Be to, ŽPV taip pat gali būti susijęs su:
– **Gerklės vėžiu**
– **Analinės zonos vėžiu**
– **Burnos vėžiu**
Diagnostika
Reguliarūs patikrinimai
Moterims rekomenduojama reguliariai atlikti gimdos kaklelio patikras, pavyzdžiui, Papanicolaou (PAP) testą, kuris gali aptikti vėžio ląsteles ir ankstyvas galima infekcijas, susijusias su ŽPV.
ŽPV testavimas
Be PAP testo, gali būti atliekami specifiniai ŽPV testai, siekiant nustatyti aukštos rizikos viruso tipus. Šie testai dažniausiai atliekami kartu su gimdos kaklelio patikra moterims vyresnėms nei 30 metų.
Karpos diagnostika
Odos karpoms diagnozuoti paprastai nebereikia papildomų tyrimų, nes gydytojai gali jas atpažinti pagal išvaizdą. Tačiau esant neaiškumams, gali būti rekomenduojami biopsijų tyrimai.
Gydymas
Karpos gydymas
Karpos, kurias sukelia ŽPV, gali būti gydomos keliais būdais:
– **Sunaikinimas** – Tai gali apimti cryotherapy (užšaldymas), lazerinį gydymą arba cheminius tirpalus, kurie pašalina karpas.
– **Imunoterapija** – Kai kurie vaistai gali padidinti vietos imuninį atsaką prieš virusą.
Vėžio prevencija ir gydymas
Aukštos rizikos ŽPV daugelis atvejų negali būti išgydomi, tačiau ankstyvas nustatymas ir gydymas gali sustabdyti vėžio progresavimą. Gydytojai gali rekomenduoti chirurgines procedūras, gydymą spinduliais ar chemoterapiją.
Prevencija
Vakcinacija
Yra kelios vakcinos, skirtos apsaugoti nuo ŽPV – pavyzdžiui, Gardasil ir Cervarix. Jos veikia prieš daugumą aukštos rizikos viruso tipų ir gali apsaugoti nuo genitalijų karpų. Vakcina rekomenduojama jauniems žmonėms, pradedant nuo 9 metų amžiaus.
Saugus seksas
Naudojant barjerinius metodus, tokius kaip prezervatyvai, galima sumažinti ŽPV perdavimo riziką, tačiau visiškai apsaugoti neįmanoma. Reguliarūs patikrinimai ir sąmoningumas apie savo sveikatą taip pat labai svarbūs.
Papilomos virusas yra dažna infekcija, kurios negalima ignoruoti. Sužinojus apie infekcijos riziką, prevencines priemones ir galimus simptomus, galima ženkliai sumažinti viruso plitimo ir su juo susijusių ligų riziką.