Retas širdies ritmas, dar žinomas kaip bradikardija, yra būklė, kai širdies ritmas yra mažesnis nei 60 dūžių per minutę. Tai gali būti tiek laikinė, tiek nuolatinė problema, priklausomai nuo individualaus paciento sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Šiame straipsnyje išnagrinėsime dažniausiai pasitaikančias bradikardijos priežastis, simptomus, diagnostiką ir pasekmes.
Priežastys
Fiziologinės priežastys
Natūralus sportininkų širdies ritmas – Atletai ir žmonės, kurie dažnai užsiima intensyviu fiziniu krūviu, gali patirti natūraliai lėtą širdies ritmą. Jų širdis prisitaiko prie padidėjusio fizinio krūvio, o tai gali lemti mažesnę širdies dūžių skaičių ramybės būsenoje.
Senstantis organizmas – Su amžiumi gali sumažėti širdies elektrinių impulsų skaičius, dėl ko gali atsirasti bradikardija. Senyvo amžiaus žmonėms tai gali tapti dažnesne problema, nes jų širdies ir kraujagyslių sistema nebegali tinkamai reaguoti į fizinę veiklą.
Ligų sukelti veiksniai
Širdies ligos – Priežastis, sukelianti bradikardiją, gali būti širdies ligos, tokios kaip koronarinė arterijų liga, širdies priepuolis arba širdies vožtuvų ligos. Tokios būklės gali pažeisti širdies audinius, o tai gali sutrikdyti elektrinius impulsus.
Skydliaukės sutrikimai – Hipotireozė, arba skydliaukės nepakankamumas, gali turėti įtakos širdies ritmui, sukeldama jo sumažėjimą. Tinkamas skydliaukės hormonų lygis yra būtinas širdies funkcijai.
Vaistų poveikis
Vaistai – Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, beta blokatoriai arba kalcio kanalų blokatoriai, gali sukelti širdies ritmo sumažėjimą. Svarbu, kad pacientai, vartojantys šiuos vaistus, būtų atidžiai prižiūrimi gydytojų.
Simptomai
Bradikardija gali sukelti įvairius simptomus, kurie gali varginti pacientus arba net sukelti rimtas sveikatos problemas.
Pasireiškiančios simptomatologijos
Silpnumas ir nuovargis – Žmonės, turintys retą širdies ritmą, gali jausti nuolatinį nuovargį ir silpnumą, nes širdis nesugeba efektyviai pumpuoti kraujo ir tiekti deguonies organizmo audiniams.
Galvos svaigimas – Sumažėjęs kraujo pritekėjimas į smegenis gali sukelti galvos svaigimą ar net apalpimą, ypač staiga pakilus iš sėdimos ar gulimos padėties.
Krūtinės skausmas – Kai kuriems pacientams gali pasireikšti krūtinės skausmas ar diskomfortas, kai širdis dirba neefektyviai ir nesugebos patenkinti organizmo poreikių.
Diagnostika
Medicininiai tyrimai
Elekrokardiograma (EKG) – Pirmas žingsnis diagnozuojant bradikardiją dažnai būna EKG, kuri leidžia gydytojui stebėti širdies ritmą ir nustatyti jo tipą ir dažnumą.
Holterio monitoravimas – Tai gali būti ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas, kuris atliekamas per 24–48 valandas, siekiant suprasti, kaip širdies ritmas keičiasi įprastinės veiklos metu.
Kraujospūdžio matavimas – Objektyvios informacijos apie širdies veiklą gaunama matuojant kraujospūdį. Šis matavimas gali atskleisti galimas problemas, susijusias su cirkuliacija.
Pasekmės
Bradikardija gali turėti rimtų pasekmių, ypač jei ji nėra laiku diagnozuota ir gydoma.
Širdies nepakankamumas
Širdies funkcijos sutrikimas – Lėta širdies ritmas gali sukelti širdies nepakankamumą, kuriame širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo, o tai gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme ir dusulį.
Apsvaigimas ir alpimas
Galvos smegenų aprūpinimo sutrikimai – Nuolatinis kraujo pritekėjimo sumažėjimas į smegenis gali sukelti dažnesnius sąmonės praradimus ir sužalojimus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Sukurtos komplikacijos
Rizikos augimas – Bradikardija, ypač jei ji derinama su kitomis ligomis, gali padidinti tokių komplikacijų kaip širdies priepuolis ar insultas riziką.
Vykstant bradikardijai, svarbu kreiptis į gydytoją dėl tinkamos konsultacijos ir galimo gydymo plano. Profilaktika ir įprastinė priežiūra yra esminiai veiksniai, padedantys valdyti šią būklę.
