Ritmo sutrikimai: kaip atpažinti ir gydyti?

Ritmo sutrikimai, dar vadinami aritmijomis, yra dažnos širdies ligos, kurios gali turėti rimtų pasekmių. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip atpažinti šiuos sutrikimus, kokie yra jų tipai, simptomai, diagnostikos metodai ir gydymo galimybės.

Ritmo sutrikimų tipai

1. Tachikardija

Tachikardija yra sutrikimas, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 dūžių per minutę. Ji gali būti paroksizminė (priklauso nuo situacijos) arba nuolatinė. Tachikardijos tipai apima:
– **Supraventrikulinė tachikardija**: sukeliama virš ventrikulų esančių struktūrų, dažnai pasireiškia staiga ir gali turėti skirtingas formas.
– **Ventrikulinė tachikardija**: sukelta ventrikuliuose, gali būti pavojinga gyvybei.

2. Bradikardija

Bradikardija yra būklė, kai širdies susitraukimų dažnis yra mažesnis nei 60 dūžių per minutę. Šis sutrikimas gali būti asimptominis, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ar net sąmonės netekimą.

3. Fibriliacija

Atrioventrikulinė fibriliacija yra chaotiški širdies raumens susitraukimai, kurie neefektyviai pumpuoja kraują po visą kūną. Šis sutrikimas gali būti pavojingas gyvybei, jei nesuteikiama skubi medicininė pagalba.

Kaip atpažinti ritmo sutrikimus

1. Simptomai

Ritmo sutrikimų simptomai gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo. Dažniausi požymiai yra:
– **Širdies plakimas**: jausmas, kad širdis greitai, stipriai ar net chaotiškai plaka.
– **Galvos svaigimas ir silpnumas**: tai gali pasireikšti ypač atliekant fizinį krūvį.
– **Dusulys**: dažnai jaučiamas, kai asmuo bando fizinę veiklą ar net ramybės būsenoje.
– **Sąmonės netekimas**: kai kurie pacientai gali patirti trumpalaikį sąmonės praradimą.

2. Rizikos veiksniai

Yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali padidinti ritmo sutrikimų tikimybę:
– **Širdies ligos**: koronarinių arterijų liga, širdies nepakankamumas ar ankstesni širdies priepuoliai.
– **Diabetas**: ilgalaikė hiperglikemija gali paveikti širdies sveikatą.
– **Aukštas kraujo spaudimas**: didelis kraujo spaudimas gali sukelti širdies raumens pokyčius, kurie prisideda prie aritmijų.
– **Gyvenimo būdas**: rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir stresas.

Diagnostika

1. EKG (elektrokardiograma)

Vienas iš svarbiausių ir dažniausiai naudojamų diagnostikos metodų. EKG užfiksuoja širdies elektrinę veiklą ir padeda nustatyti ritmo sutrikimus.

2. Holterio monitoravimas

Tai ilgalaikis EKG stebėjimas, paprastai vykstantis 24-48 valandas. Tai leidžia gydytojams užfiksuoti širdies ritmą kasdienėje veikloje.

3. Stresų testai

Šie testai vertina širdies atsaką į fizinį krūvį ir gali padėti identifikuoti aritmijas, kurios gali pasireikšti tik atliekant fizinį aktyvumą.

Gydymas

1. Medikalinis gydymas

Vaistai yra dažniausiai naudojamas gydymo būdas. Jie gali apimti:
– **Beta blokatoriai**: mažina širdies dažnį ir kraujo spaudimą.
– **Antiaritmikai**: padeda reguliuoti širdies ritmą.
– **Antikoaguliantai**: gali būti skiriami siekiant sumažinti kraujo krešulių riziką.

2. Elektrofiziologinė procedūra

Tai procedūra, kurios metu gydytojai gali sunaikinti aritmijai sukeliančius audinius. Tai apima kateterių metodą.

3. Implantacija

Kai kuriems pacientams gali prireikti implantavus širdies stimuliatorių, kuris padės reguliuoti širdies ritmą, arba defibriliatorių, kuris gali išgelbėti gyvybę esant pavojingoms aritmijoms.

4. Gyvenimo būdo keitimas

Sveikos gyvensenos įpročių diegimas, tokių kaip fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso valdymas, gali reikšmingai prisidėti prie ritmo sutrikimų prevencijos ir gydymo.

Ritmo sutrikimai yra rimta problema, tačiau, laiku atpažinus simptomus ir kreipiantis į specialistus, galima efektyviai juos gydyti ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.