Storosios žarnos vėžys: simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Storosios žarnos vėžys yra vienas iš dažniausių piktybinių navikų pasaulyje. Tai liga, kuri išsivysto žarnyno gleivinėje, dažniausiai prasidedanti kaip nepiktybiniai polipai, kurie ilgainiui gali tapti vėžiniais. Laiku nustačius ligą, šios formos vėžys yra gana gerai pagydomas, todėl labai svarbu žinoti simptomus, rizikos veiksnius ir atlikti profilaktinius tyrimus.

Kas yra storosios žarnos vėžys?

Storosios žarnos vėžys (dar vadinamas kolorektaliniu vėžiu, kai apima tiesiąją žarną) prasideda lėtai ir iš pradžių gali nesukelti jokių simptomų. Vėžiui progresuojant, jis gali plisti į kitus organus ir audinius. Ši liga dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko ir jaunesniems nei 50 metų pacientams.

Rizikos veiksniai

Storosios žarnos vėžiui išsivystyti įtakos turi šie veiksniai:

Paveldimumas (šeimos nariai, sirgę storosios ar tiesiosios žarnos vėžiu);
Polipai žarnyne;
Uždegiminės žarnyno ligos (pvz., Krono liga, opinis kolitas);
Nesveika mityba (daug raudonos ir perdirbtos mėsos, mažai skaidulų);
Fizinis neaktyvumas;
Rūkymas ir alkoholio vartojimas;
Nutukimas;
Amžius (dažniausiai po 50 metų);

Simptomai

Ankstyvosiose stadijose storosios žarnos vėžys dažnai nesukelia jokių požymių. Vėliau gali pasireikšti šie simptomai:

Kraujas išmatose (ryškiai raudonas arba tamsus);
Nuolatinis pilvo pūtimas ar skausmas;
Pakitęs tuštinimosi dažnis arba forma (viduriavimas ar vidurių užkietėjimas);
Silpnumas, nuovargis;
Netikėtas svorio kritimas;
Jausmas, kad žarnos visiškai neištuštinamos po tuštinimosi.

Diagnostika

Laiku diagnozavus ligą, gydymo sėkmės tikimybė labai padidėja. Šie tyrimai naudojami nustatyti storosios žarnos vėžį:

Kraujo tyrimas – ieškoma geležies stokos anemijos ar auglio žymenų (pvz., CEA);
Slaptas kraujas išmatose – paprastas testas, galintis atskleisti kraujavimą žarnyne;
Kolonoskopija – pagrindinis ir tiksliausias tyrimas, leidžiantis apžiūrėti visą storąją žarną ir pašalinti polipus;
KT ar MRT – naudojami vėžio išplitimui įvertinti.

Gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo vėžio stadijos, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės. Gydymo būdai:

Chirurgija – dažniausiai taikomas metodas, ypač jei vėžys dar nėra išplitęs. Gali būti pašalinama dalis žarnos (hemikolektomija);
Radioterapija – dažniau naudojama, jei vėžys apima tiesiąją žarną;
Chemoterapija – naudojama po operacijos arba pažengusiose stadijose, siekiant sustabdyti ligos progresavimą;
Tikslinė terapija ir imunoterapija – taikomos kai kuriais atvejais, ypač kai liga grįžta arba metastazuoja.

Prevencija ir ankstyva patikra

Siekiant užkirsti kelią storosios žarnos vėžiui arba jį aptikti anksti, rekomenduojama:

Rinktis sveiką mitybą, turtingą skaidulomis, daržovėmis ir vaisiais;
Vengti perdirbtos ir raudonos mėsos pertekliaus;
Reguliariai mankštintis ir palaikyti sveiką kūno svorį;
Nerūkyti ir nevartoti perteklinio alkoholio;
Po 50 metų atlikti kolonoskopiją (kai kuriais atvejais – anksčiau, jei yra šeimos istorija);
Stebėti savo sveikatą ir nedelsti kreiptis į gydytoją, atsiradus nerimą keliantiems simptomams.

Išvados

Storosios žarnos vėžys – rimta ir potencialiai pavojinga liga, tačiau anksti diagnozuota yra gerai valdoma ir dažnai išgydoma. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, reguliariai tikrintis sveikatą ir gyventi sveikai. Visuomenės švietimas, aktyvi profilaktika ir ankstyva diagnostika gali išgelbėti tūkstančius gyvybių kasmet.