Herpes juostinis virusas

Herpes juostinis virusas (HZV) yra virusinė infekcija, kuri sukelia juostinę pūslelinę, dar žinomą kaip herpes zoster. Šis virusas yra glaudžiai susijęs su vėjaraupiais, nes po pirmo užsikrėtimo (vėjaraupiais) jis lieka dormant organizme ir gali vėl aktyvuotis vėliau gyvenime.

Herpes juostinis virusas: apžvalga

Herpes juostinis virusas priklauso herpesvirus šeimai, konkrečiai – Varicella-Zoster virusui (VZV). VZV yra vienas iš aštuonių žinomų žmogaus herpes virusų, ir jo pagrindinė savybė yra gebėjimas kurti latentinę būseną organizme. Po pirmos infekcijos, žmogaus organizme virusas gali slėptis nugaros smegenų nervų ganglijuose, gali būti aktyvuojamas dėl įvairių veiksnių.

Kaip užsikrečiama?

Užsikrėtimas herpes juostiniu virusu pirmiausia vyksta per kontaktą su asmeniu, kuris turi aktyvius vėjaraupius arba juostinę pūslelinę. Virusas plinta nuo žmogaus iki žmogaus per oro lašelius arba tiesioginį kontaktą su bėrimais. Žmonės, kurie anksčiau sirgo vėjaraupiais, yra potencialūs HZV nešiotojai. Virusas gali aktyvuotis, kai:

– Imuninė sistema susilpnėja: Stresas, ligos, slopinančių vaistų vartojimas ar amžius gali paveikti imuninę sistemą, leidžiančią virusui vėl aktyvuotis.
– Fizinė trauma ar chirurgija: Tokie įvykiai gali sukelti viruso aktyvaciją, nes jie gali paveikti nervų sistemą.

Simptomai

Pirmieji herpes juostinio viruso simptomai gali pasireikšti kaip:

– Gali būti skausmas, niežėjimas ar deginimo pojūtis: Dažniausiai jaučiamas vienoje kūno pusėje, prieš pasirodant bėrimams.
– Odų bėrimas: Paprastai prasideda kaip raudonos dėmės, kurios vėliau išsivysto į pūsleles, užpildytas skysčiu.
– Karščiavimas ir nuovargis: Daugeliui žmonių pasireiškia kūno temperatūros padidėjimas ir bendras silpnumas.

Bėrimai paprastai atsiranda tam tikroje srityje ir seka tam tikrą nervų kelią, dažniausiai ant liemens ar veido.

Diagnostika

Dauguma herpes juostinio viruso diagnozių yra grindžiamos klinikiniais simptomais. Gydytojas dažnai gali identifikuoti ligą tik apžiūrėjęs bėrimus ir išklausydamas paciento simptomus. Tačiau, jei diagnostika kelia abejonių, gali būti atlikti keli laboratoriniai tyrimai, įskaitant:

– PGR tyrimai: Polimerazės grandininė reakcija, kuri gali aptikti viruso DNR.
– Serologiniai tyrimai: Šie tyrimai nustato antikūnų prieš VZV buvimą.

Gydymas

Gydymas herpes juostiniu virusu dažniausiai apima antivirusinius vaistus, kurie gali sumažinti simptomus ir paspartinti gijimą. Dažniausiai skiriami vaistai yra:

– Acycloviras: Tai labiausiai paplitęs antivirusinis vaistas, kuris veikia viruso replikaciją.
– Valacikloviras ir famcikloviras: Šie vaistai taip pat gali būti naudojami HZV gydymui ir gali būti veiksmingesni už aciklovirą kai kuriais atvejais.

Papildomai, gydytojas gali rekomenduoti skausmo malšintuvus ir priešuždegiminius vaistus, kad palengvintų simptomus, ypač jei skausmas yra labai stiprus.

Prevencija

Siekiant sumažinti herpes juostinio viruso riziką, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

– Vakcinacija: Yra vakcina nuo herpeso pūslelinės, vadinama Zostavax, kuri gali padėti sumažinti herpeso juostinio viruso riziką vyresnio amžiaus žmonėms. Naujovė – Shingrix vakcina, kuri yra rekomenduojama, kad užtikrintų didesnį efektyvumą.
– Imuninės sistemos stiprinimas: Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti palaikyti stiprią imuninę sistemą.

Komplikacijos

Herpes juostinis virusas gali sukelti įvairių komplikacijų, ypač vyresniems suaugusiesiems arba žmonėms su silpna imunine sistema. Galimos komplikacijos yra:

– Neuralgija: Ilgalaikis skausmas po bėrimo gijimo, žinomas kaip postherpetinė neuralgija.
– Oftalminis herpes: Kai virusas paveikia akis, tai gali sukelti rimtų regėjimo problemų ir net aklumą.
– Pneumonija ir kitos infekcijos: Jie gali pasireikšti esant silpnai imuninei sistemai.

Išvados

Herpes juostinis virusas yra rimta liga, kuri reikalauja atidaus dėmesio ir gydymo. Supratimas apie šią infekciją, jos simptomus, simptomus ir gydymo metodus padeda žmonėms efektyviau kovoti su šiuo virusu ir užtikrinti geresnę jų sveikatą.