Skip to content

Kraujas išmatose: pagrindinės priežastys ir diagnostika

Kraujas išmatose yra rimtas simptomas, kuris gali rodyti įvairius sveikatos sutrikimus. Jo atsiradimas gali sukelti didelį nerimą, todėl svarbu žinoti, kokios yra pagrindinės priežastys ir kaip vyksta diagnostika.

Kraujas išmatose: bendra informacija

Kraujas išmatose gali pasireikšti įvairiais pavidalais: jis gali būti matomas plika akimi, arba gali būti aptiktas tik laboratoriniais tyrimais. Šis simptomas gali būti reakcija į įvairius virškinimo trakto sutrikimus, uždegimus arba net onkologines ligas.

Pagrindinės kraujo atsiradimo išmatose priežastys

Virškinimo trakto sutrikimai

Hemorojus: Tai dažniausia priežastis, dėl kurios žmonės gali pastebėti kraujo išmatose. Hemorojus atsiranda, kai venos tiesiosios žarnos srityje išsipučia ir uždegamos. Dėl šios būklės, defekacijos proceso metu gali atsirasti kraujavimas.

Analinis plyšys: Analinio plyšio susidarymas gali sukelti ūminį skausmą defekacijos metu, taip pat kraują išmatose. Šios plyšys dažnai pasireiškia, kai išmatos būna kietos ir sausos.

Kraujavimo sutrikimai

Virškinimo trakto kraujavimas: Kraujas gali atsirasti iš bet kurios virškinimo trakto dalies, pradedant nuo stemplės ir baigiant tiesiąja žarna. Tarp šių sutrikimų gali būti pepsinė opa, gastritas, divertikulitas, arba kolitas.

Vėžys: Onkologinės ligos, tokios kaip storosios žarnos vėžys ar tiesiosios žarnos vėžys, gali sukelti kraujo pėdsakus išmatose. Tai ypač svarbu atpažinti ir diagnozuoti ankstyvoje stadijoje.

Infekcinės ligos

Bakterinės infekcijos: Tokios infekcijos kaip salmoneliozė, šigeliozė ar campylobacter bakterijos gali sukelti kraujavimą išmatose. Šios ligos paprastai lydi tokie simptomai kaip viduriavimas, pilvo skausmas ir karščiavimas.

Parazitinės infekcijos: Tam tikros parazitinės infekcijos, pavyzdžiui, amebiazė, gali taip pat sukelti kraujo atsiradimą išmatose.

Kitos priežastys

Uždegiminės žarnų ligos: IBD (uždegiminės žarnų ligos), tokios kaip Krono liga ir opinis kolitas, gali sukelti nuolatinį kraujavimą išmatose. Šios ligos lydi ir kiti simptomai, tokie kaip svorio netekimas, nuovargis ir pilvo skausmas.

Vaistai: Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NSAID), gali sukelti virškinimo trakto gleivinės dirginimą ir kraujavimą.

Diagnostika

Diagnostika prasideda nuo išsamios anamnezės ir fizinio ištyrimo. Gydytojas gali paklausti apie kraujavimo pobūdį, aštrumą, trukmę, taip pat apie kitus simptomus.

Klinikiniai tyrimai

Kraujo tyrimai: Pilnas kraujo tyrimas padeda nustatyti, ar yra anemija – dažnas kraujo praradimo požymis. Be to, gali būti atliekami specifiniai tyrimai, siekiant identifikuoti kraujo krešėjimo sutrikimus.

Išmatų tyrimai: Išmatų analizė gali atskleisti paslėptą kraują (Fecal Occult Blood Test – FOBT) arba infekcijas. Tai paprastas ir neinvazinis būdas įvertinti kraujavimą iš virškinimo trakto.

Vaizdo diagnostika

Endoskopija: Jei įtariama, kad kraujavimas kyla iš viršutinės virškinimo trakto dalies, gydytojas gali rekomenduoti gastroskopiją. Storosios žarnos tyrimui dažniausiai atliekama kolonoskopija. Šių tyrimų metu galima atlikti biopsijas ir netgi tuoj pat sustabdyti kraujavimą, jei jo priežastis yra identifikuota.

Rentgeno tyrimai: Juodųjų plaučių rentgeno tyrimai gali padėti nustatyti virškinimo trakto obstrukcijas ar kitus morfologinius pakitimus.

Ekstra diagnostika

CT ir MRT: Kompiuterinė tomografija (CT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti naudojamos sudėtingesniais atvejais, siekiant vizualizuoti vidinius organus ir nustatyti galimas ligas.

Kraujas išmatose gali būti rimtas simptomas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jo buvimą ir nedelsiant kreiptis į gydytoją. Su tinkama diagnostika ir gydymu, dauguma šių sutrikimų gali būti sėkmingai valdomi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *