Pilvaplėvės uždegimas

Pilvaplėvės uždegimas, dar vadinamas peritonitu, yra rimta medicininė būklė, kuriai būdingas pilvaplėvės – plonos membranos, apimančios pilvo ertmę ir vidaus organus – uždegimas. Šis uždegimas gali būti sukeliamas įvairių veiksnių, o jo požymiai ir simptomai gali būti labai įvairūs, dažnai reikalaujantys skubios medicininės intervencijos.

Priežastys

Infekcinės priežastys

Pilvaplėvės uždegimas dažnai būna susijęs su infekcija. Tai gali atsitikti dėl:

– Bakterinės infekcijos: bakterijos gali patekti į pilvaplėvės ertmę dėl įvairių priežasčių, kaip antai uždegimo židinių, tokių kaip apendicitas ar divertikulitas, ar dėl pilvo organų plyšimo.
– Virusinės infekcijos: kai kurios virusinės infekcijos, pavyzdžiui, hepatitas, taip pat gali sukelti pilvaplėvės uždegimą.
– Gripo ir kitų kvėpavimo takų virusų komplikacijos: rečiau, bet vis tiek galimos, kai virusai gali pasiekti pilvaplėvę.

Chirurginės komplikacijos

Pilvaplėvės uždegimas gali išsivystyti po chirurginių procedūrų, ypač jei operacijos metu buvo pažeista pilvaplėvė. Tokiu atveju užsikrėtusios medžiagos, pavyzdžiui, bakterijos ar žarnyno turinys, gali patekti į pilvo ertmę.

Simptomai

Pilvaplėvės uždegimo simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra šie:

– Intensyvus pilvo skausmas: skausmas dažnai yra lokalizuotas pilvo centre, tačiau gali plisti į kitas sritis.
– Pilvo pūtimas: yra dažnas simptomas, kuris gali būti susijęs su pilvo raumenų uždegimu.
– Karščiavimas ir šaltkrėtis: dažnai pasireiškia kaip organizmo reakcija į infekciją.
– Pykinimas ir vėmimas: gali atsirasti dėl peritonito sukeltos žarnyno funkcijos sutrikimo.
– Prasta apetitas: dauguma pacientų praranda apetitą ir gali užkirsti kelią maisto vartojimui dėl skausmo.

Diagnostika

Diagnostika yra esminė, siekiant nustatyti pilvaplėvės uždegimo priežastį. Įprasti diagnostiniai metodai apima:

Klinikinis tyrimas

Gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, ji gali apimti tokias procedūras kaip:

– Palpacija: gydytojas gali atsargiai paliesti pilvą, kad nustatytų, ar skausmas yra lokalizuotas tam tikroje vietoje.
– Žarnyno funkcijos įvertinimas: paciento žarnyno veiklos stebėjimas, įskaitant ar yra vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.

Laboratoriniai tyrimai

– Kraujas: kraujo tyrimai, skirti nustatyti infekcijas ar uždegimus, taip pat gali padėti nustatyti, ar yra anemija.
– Šlapimo analizė: gali būti naudojama, kad būtų atmesta šlapimo takų infekcija.

Vaizdiniai tyrimai

– Ultragarsas: dažnai naudojamas pirmam pilvo organų įvertinimui.
– Kompiuterinė tomografija (KT): gali suteikti detalesnį vaizdą apie pilvaplėvę ir padėti nustatyti, ar yra pūlinys ar kitos komplikacijos.

Gydymas

Gydymo strategijos priklauso nuo pilvaplėvės uždegimo sunkumo ir priežasties.

Medicininis gydymas

– Antibiotikų terapija: gydytojas dažnai skiria plačiausio veikimo spektro antibiotikus, kad būtų galima kovoti su galimomis bakterinėmis infekcijomis.
– Priešuždegiminiai vaistai: gali būti skiriami siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą.

Kreipimasis į chirurgiją

Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginio įsikišimo, ypač jei:

– Pasirodo abscesai: pūliniai gali būti drenuojami chirurginiu būdu.
– Organo plyšimas: pavyzdžiui, apendicitas, reikalauja skubios operacijos.

Profilaktika

Norint sumažinti pilvaplėvės uždegimo riziką, labai svarbu:

– Laiku gydyti infekcijas: bet kokios žarnyno ar pilvo problemos turi būti sprendžiamos greitai.
– Reguliariai tikrinti sveikatą: ypač tiems, kurie turi virškinimo trakto ligų istoriją.
– Sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti išvengti tam tikrų ligų, kurios gali sukelti pilvaplėvės uždegimą.