Vejaraupiu virusas

Vejaraupiu virusas yra vienas iš virusų, sukeliantis odos infekciją, labiausiai žinomą kaip vėjara, arba vėjaraupiai. Ši liga pasireiškia visame pasaulyje ir labiausiai paplitusi vaikystėje, tačiau gali užkrėsti bet kokio amžiaus asmenis. Vejaraupiu virusas priklauso herpeso virusų šeimai ir yra žinomas kaip varicella-zoster virusas (VZV).

Vejaraupiu viruso savybės

Viruso struktūra

Vejaraupiu virusas yra apvalkalo virusas, turintis dvi pagrindines struktūrines dalis: nukleokapsidą ir lipidinį apvalką. Virusas turi apie 125 nm skersmens, ir jo genetinė medžiaga yra deguonies forma. VZV turi 70–74 genų, kurie atsakingi už jo replikaciją ir infekciją.

Infekcijos kelias

Vejaraupiu virusas yra labai užkrečiamas ir perduodamas iš asmens į asmenį oro lašeliais. Apsinuodijimas gali įvykti per tiesioginį kontaktą su užkrėsto asmens bėrimais arba per oro lašelius, kai užkrėstas asmuo čiaudėja ar kosėja. Kiti žmonės gali užsikrėsti net ir tada, kai užkrėstasis asmuo nesimptomiškas, nes virusas gali plisti iš odos bėrimų.

Vejaraupių simptomai

Pirmieji simptomai

Pirmieji vėjaraus simptomai paprastai pasireiškia nuo 10 iki 21 dienos po užsikrėtimo. Šie simptomai gali apimti:
– **Karščiavimas**: Paprastai prasideda 1–2 dienas prieš odos bėrimą.
– **Galvos skausmas**: Ryškus ir nuolatinis.
– **Raumenų skausmai**: Dažnai jaučiamas kaip bendras silpnumas.
– **Skrandžio skausmas**: Gali būti nekontroliuojamas ar primenantis diskomfortą.

Odos bėrimas

Po kelių dienų prasideda odos bėrimas, kuris panašus į mažus raudonus spuogus, kurie pildosi skysčiu ir suformuoja pūsleles. Šie bėrimai gali plisti po visą kūną ir gali būti labai niežtintys. Būtent šis bėrimas yra vienas iš labiausiai atpažįstamų vėjaraus simptomų.

Vejaraupiu viruso komplikacijos

Potvyniniai simptomai

Daugeliu atvejų vėjara praeina be sunkių komplikacijų. Tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti:
– **Bakterinės infekcijos**: Pūslelių srityje gali atsirasti bakterinė infekcija, dėl kurios reikės gydymo antibiotikais.
– **Plaučių uždegimas**: Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus suaugusiesiems arba žmonėms su silpna imunine sistema.

Neurologinės komplikacijos

Labai retais atvejais VZV gali sukelti neurologines komplikacijas, tokias kaip encefalitas arba meningitas. Tai gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.

Prevencija ir gydymas

Vakcinos

Vienas iš efektyviausių būdų užkirsti kelią vėjara išsivystymui yra vakcina. Vėjaraus vakcina buvo patvirtinta 1995 metais ir yra rekomenduojama visiems vaikams. Du vakcinos dozės suteikia ilgalaikę apsaugą ir sumažina vėjaraus infekcijos sunkumą.

Gydymas

Daugeliu atvejų vėjaraus gydymas yra simptominis. Pacientams rekomenduojama:
– **Antihistamininiai vaistai**: Kad sumažintų niežėjimą.
– **Karščiavimą mažinantys vaistai**: Pavyzdžiui, paracetamolis, siekiant sumažinti karščiavimą.
– **Drėkinimas**: Būtina laikytis skysčių vartojimo režimo, kad būtų išvengta dehidratacijos.

Lagrančios informacijos apie VZV

Imuninė reakcija

Po pirminės infekcijos, VZV lieka organizme ir gali sukelti vėlesnę komplikaciją – pūslelinę. Tai reiškia, kad virusas gali „miegoti“ nervų sistemoje ir vėl aktyvuotis, ypač esant stresui ar silpniai imuninei sistemai.

Neužkrėstų asmenų rizika

Asmenys, kurie niekada nėra sirgę vėjara arba nebuvo vakcinuoti, yra labiausiai pažeidžiami. Ypač svarbu, kad žmonės, turintys žemą imunologinį atsaką (pavyzdžiui, sergantys ŽIV ar onkologiniai pacientai), būtų apsaugoti nuo užkrėtimo.

Vejaraupiu virusas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vaikystės ligų, tačiau laiku diagnostikuojant ir taikant prevencines priemones, galima sumažinti su šia liga susijusią riziką.