Širdies pulsas: normalios vertės pagal amžių

Širdies pulsas yra vienas iš svarbiausių rodiklių, parodančių mūsų organizmo būklę. Jis rodo, kaip dažnai širdis susitraukia per tam tikrą laiką, o normali širdies pulsacija gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, fizinės būklės ir kitų veiksnių. Šiame straipsnyje aptarsime normalias širdies pulso vertes pagal amžių, kaip šis rodiklis keičiasi skirtingose gyvenimo stadijose, ir faktorius, turinčius įtakos širdies susitraukimų dažniui.

Normalios širdies pulso vertės pagal amžių

Žmonių širdies pulsas gali skirtis priklausomai nuo jų amžiaus grupės. Žemiau pateikiamos normalios širdies pulso vertės, remiantis gairėmis, parengtoms ekspertų.

Naujagimiai (0-1 mėnuo)

Normalus širdies pulsas naujagimiams yra nuo 120 iki 160 dūžių per minutę. Šiuo laikotarpiu širdies plakimas yra gerokai greitesnis, palyginti su suaugusiaisiais, kadangi naujagimių organizmas intensyviai auga ir vystosi.

Kūdikių amžius (1 mėnuo – 1 metai)

Kūdikiams normalus širdies pulsas svyruoja nuo 100 iki 150 dūžių per minutę. Kaip ir naujagimiams, kūdikių pulso dažnis aukštas, nes amžiaus grupėje taip pat būdingi aktyvūs augimo ir vystymosi procesai.

Mažieji vaikai (1-4 metai)

Vaikams iki ketverių metų normalus širdies pulsas paprastai būna nuo 80 iki 130 dūžių per minutę. Šiuo metu vaikai pradeda daugiau judėti, todėl širdies susitraukimų dažnis gali keistis priklausomai nuo jų fizinio aktyvumo lygio.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai (4-6 metai)

Ikimokyklinio amžiaus vaikams normalios vertės svyruoja nuo 80 iki 120 dūžių per minutę. Šie vaikai dažnai būna labai aktyvūs, todėl pulsas gali svyruoti priklausomai nuo jų žaidimo ir pramogų pobūdžio.

Pradinio amžiaus vaikai (6-12 metų)

Pradinės mokyklos amžiaus vaikams širdies pulsas yra vidutiniškai nuo 70 iki 110 dūžių per minutę. Kasdienis judėjimas, sportas ir žaidimai stimuliuoja širdies veiklą, tačiau organų sistema jau sumažina širdies plakimo dažnį, palyginti su jaunesniais vaikais.

Adolescentai (12-18 metų)

Paaugliams normalus širdies pulsas svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Šiuo metu kūnas patiria didelius pokyčius, todėl pulso dažnis gali svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo ir emocinės būsenos.

Suvyresni suaugusieji (18-65 metų)

Suaugusiems žmonėms normalios širdies pulso vertės yra nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Dažniausiai geras sportinis pasiruošimas gali sumažinti pulso dažnį, nes sportininkų širdys efektyviau dirba ir mažesnis širdies plakimo dažnis rodo gerą širdies ir kraujagyslių sistemą.

Vyresnio amžiaus žmonės (65+ metų)

Vyresnio amžiaus žmonių širdies pulsas dažnai būna nuo 60 iki 80 dūžių per minutę. Dėl senėjimo proceso, širdies ritmas gali lėtėti, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės gali turėti sveikatos sutrikimų, kurie gali keisti šį rodiklį.

Faktoriai, turintys įtakos širdies pulso dažniui

Yra keletas veiksnių, kurie gali paveikti širdies pulso dažnį tiek teigiamai, tiek neigiamai.

Fizinis aktyvumas

Reguliari mankšta gali padėti sumažinti ramybės būsenos širdies pulsą, nes treniruotos širdys dirba efektyviau. Sportininkams ramybės būsenos širdies pulsas gali būti ženkliai žemesnis nei neaktyvių žmonių.

Stresas ir emocijos

Psichologinė būsena, tokia kaip stresas ar nerimas, gali padidinti širdies pulsą. Hormonai, išskiriami kūno reaguojant į stresą, gali sukelti didesnį širdies plakimo dažnį.

Kūno temperatūra

Kūno temperatūra taip pat turi įtakos širdies ritmui. Kylant temperatūrai, širdies pulsas gali padidėti, kadangi organizmas bando atvėsti.

Vaistai ir medikamentai

Tam tikri vaistai, tokie kaip beta-blokatoriai, gali sumažinti širdies plakimo dažnį, tuo tarpu kiti, pvz., stimulantai, gali jį padidinti.

Hidratacija

Dehidratacija gali sukelti širdies pulso dažnio didėjimą, nes sumažėja kraujo tūris ir širdis tenka dirbti sunkiau, kad užtikrintų pakankamą kraujo tiekimą visuose organuose.

Širdies pulsas yra gyvybiškai svarbus rodiklis, leidžiantis spręsti apie mūsų sveikatos būklę ir organizmo funkcionavimą. Pasižymintis skirtingomis normalios vertės, pulso tyrimas suteikia svarbios informacijos apie organizmo veiklą ir gali padėti diagnozuoti galimus sveikatos sutrikimus.